Atsukta rida ir neteisingi rodmenys: kaip patikrinti ir ką daryti?
Pirkdami dėvėtą automobilį turite atsižvelgti į jo defektus ir elementų susidėvėjimą. Tai yra susiję su transporto priemonės rida, kuri gali byloti apie jos techninę būklę.
Iš skaitiklio rodmenų ir priežiūros istorijos galite padaryti išvadas, kokie remonto darbai jūsų laukia artimiausioje ateityje. Automobiliai, kurių rida nesiekia 100 tūkst. km, yra traktuojami vos ne kaip nauji, o tie, kurių skaitikliai rodo virš 300 tūkst. km, laikomi smarkiai susidėvėjusiais. Nesąžiningi pardavėjai rado būdą nuslėpti tikrąją transporto priemonių ridą. Atsukti skaitikliai tapo tikra naudotų automobilių rinkos rykšte. Teisinės pasekmės ne visuomet atbaido apgavikus. Todėl prieš pirkdami naudotą automobilį sužinokite, kaip patikrinti, ar skaitiklio rodoma rida atitinka tikrąją.
Atsuktas skaitiklis ir nuvažiuoto kelio matuoklio rūšis
Ridos skaitikliu dažnas pavadinamas nuvažiuoto kelio matuoklis, t. y. įrenginys, matuojantis judančio objekto nuvažiuotą atstumą. Tačiau iš tiesų jis nematuoja tiesiogiai nuvažiuoto atstumo, bet skaičiuoja ratų sūkius važiavimo metu, o ridą (tai, ką rodo borto kompiuteris) sudaro ratų sūkių ir tam tikrų mechanizmo perdavimų skaičius, apskaičiuotas pagal atitinkamą algoritmą. Šis skaičius yra matomas prietaisų skydelyje ir vadinamas automobilio rida.
Kaip patikrinti, ar skaitiklis nėra atsuktas?
Kaip patikrinti, ar skaitiklis nebuvo atsuktas, priklauso nuo jo rūšies. Yra trys pagrindiniai nuvažiuoto kelio matuoklių tipai:
- mechaniniai, arba būgniniai, – skaičiai išspausdinti ant pasukamų būgnų (tokie skaitikliai buvo naudojami prieš keliasdešimt metų);
- elektromechaniniai – duomenys gaunami mechaniškai, bet rodomi elektroniniu būdu;
- elektroniniai – informacija gaunama iš jutiklių ir rodoma elektroniniu būdu.
Pakeisti nuvažiuoto kelio matuoklio būklės duomenis mechaniniame skaitiklyje yra kur kas lengviau nei elektroniniame. Tam tereikia išardyti mechanizmą ir persukti skaičius rankomis. Atsargiai elgdamiesi tai sugeba padaryti net ne profesionalai. Tačiau tai nereiškia, kad naujesniuose automobiliuose nėra klastojama tikroji rida, tik kiek sudėtingiau tai padaryti. Šiuo atveju nereikia ardyti skaitiklio, o įrašyti duomenys keičiami prie jų prasibrovus pro diagnostikos lizdą arba prietaisų skydelio kištuką. Tam naudojami specialūs programavimo įrenginiai. Ridos mažinimu automobiliuose su tokiais skaitikliais dažniausiai užsiima specialistai, kurie žino, koks metodas geriausiai tinka konkrečiam automobilio modeliui.
Kaip patikrinti, ar skaitiklis buvo atsuktas?
Įsigijus automobilį su atsuktu skaitikliu patiriama finansinių nuostolių, kurie gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Viskas priklauso nuo automobilio modelio ir atsuktų kilometrų skaičiaus. Sukčiavimų pasitaiko parduodant tiek naujesnius, tiek senesnius automobilius. Patyrę pardavėjai turi savo būdų, kaip nuslėpti tikrąją transporto priemonės būklę. Atsižvelgus į tai, kiek svarbi automobilio rida, būtina neprarasti budrumo ir patikrinti, ar pardavėjo pateikti duomenys atitinka tikrovę.
Skaitiklio duomenų klastotojai palieka po savęs tam tikrų pėdsakų. Būgniniuose nuvažiuoto kelio matuokliuose tai dažnai būna pirštų atspaudai arba įbrėžimai ant ciferblato. Naujesni automobiliai turi sukčiams dar daugiau spąstų: informacija apie nuvažiuotus kilometrus taip pat yra įrašoma kituose moduliuose. Jei žadate pirkti naudotą transporto priemonę, bet bijote nesąžiningų pardavėjų, turime jums labai gerą žinią. Kiek mažiau optimistiškas yra faktas, kad sukčiavimo įrodymą būna sunku aptikti. Žemiau pateikti metodai padės tai padaryti, bet atminkite, kad reikia taikyti visus tris metodus kartu. Tik tuomet įsitikinsite, kad skaitiklio rodoma rida atitinka tikrovę.
Automobilio išvaizda
Pirkdami automobilį turite atkreipti dėmesį į tai, ar jo būklė ir išvaizda nekelia įtarimų dėl atsukto skaitiklio, nes kartais išvaizda neatitinka skaitiklyje rodomos ridos. Be abejo, pardavėjas galėjo bandyti pritaikyti transporto priemonės išvaizdą prie skaitiklio rodmenų. Tai paprasčiau padaryti naujesnių automobilių atveju, tačiau jie taip pat gali turėti didelę ridą (pavyzdžiui, įsigyti iš įmonių automobilių parko). Maskuoti susidėvėjimo pėdsakus senesniuose modeliuose mažiau apsimoka, todėl pardavėjai ne visuomet bando paslėpti visus požymius. Būtent dėl to patikrinkite šiuos elementus:
- kėbulo būklę: ar yra matomų dažų pažeidimų ant variklio gaubto, akmenų pėdsakų;
- automobilio vidaus būklę: ar yra matomų nutrynimų ant durų porankio vairuotojo pusėje, pavarų perjungimo svirties, vairo bei mygtukų;
- pedalų išvaizdą: kuo jie labiau nutrinti, tuo ilgiau transporto priemonė buvo eksploatuojama.
Didelė rida rodo dažną transporto priemonės vairavimą, todėl greičiau susidėvi jos pagrindiniai elementai. Transporto priemonės amžiaus ir ridos analizė gali duoti atsakymą į tai, ar susidėvėjimas nėra per didelis, palyginti su pateikta informacija. Taip pat raudona įspėjimo lemputė turėtų įsižiebti, jei pavienių elementų susidėvėjimas nesutampa su eksploataciniu dilimu. Susidėvėjusi sėdynė ir naujas vairas arba iki blizgesio nupoliruotas priekinis skydelis sufleruoja apie atliktas manipuliacijas.
Transporto priemonės istorija duomenų bazėje
Automobilio istorijos patikra reikalauja kruopščios VIN kodo (Vehicle Identification Number) analizės. Tai gamintojo suteikiamas kodas, kuris suteikia galimybę patikrinti informaciją apie automobilio kilmę, jo istoriją, draudimą ir technines apžiūras. VIN kodą rasite transporto priemonės registracijos liudijime bei ant įvairių transporto priemonės elementų. Jis turi būti iškaltas ant vardinės lentelės, esančios žemiau priekinio stiklo, dešinėje arkoje ir variklio kameroje. Tikslus žymėjimo vietų išdėstymas priklauso nuo gamintojo.
Prieš pirkdami automobilį patikrinkite, ar registracijos liudijime nurodytas VIN kodas sutampa su ženklų, iškaltų transporto priemonės viduje, seka (įsitikinsite, kad transporto priemonė nėra vogta, o dokumentai – nesuklastoti). Skirtumai gali būti nusikaltimo įrodymas, kaip ir skaitiklio atsukimas.
Borto elektronika
Šiuolaikiškuose automobiliuose beveik visi svarbūs elementai yra valdomi ir sekami elektronikos. Automobilyje esantys jutikliai bendradarbiauja tarpusavyje ir analizuoja svarbiausius duomenis, kurie gali turėti reikšmę esamam veikimui arba remontui. Šis bendradarbiavimas tapo įmanomas įvedus magistralę CAN – informacinę sistemą, skirtą transporto priemonės elektroninių valdymo sistemų tarpusavio komunikacijai. Ką tai turi bendra su atsuktu skaitikliu? Ridos keitimas atsispindi kituose automobilio moduliuose, pavyzdžiui, variklio, automatinės pavarų dėžės, ABS ir ASP valdymo blokuose. Kai kuriuose automobiliuose (pavyzdžiui, BMW) tikrieji skaitiklio rodmenys įrašomi netgi raktelyje.
Gamintojai taip pat naudoja savo apsaugos priemones, kurios turi sumažinti skaitiklių atsukimo riziką. Kai kuriuose PAS grupės automobilių modeliuose apie duomenų skirtumą tarp nuvažiuoto kelio matuoklio ir kitų valdymo blokų signalizuoja mirksintys skaičiai. Senesniuose BMW automobiliuose nuskaitant ridos rodmenis atsirasdavo taškas. Rida taip pat būna įrašoma gana neįprastose vietose, tokiose kaip žibintai arba durų moduliai (pavyzdžiui, „Volvo“ transporto priemonėse).
Skaitiklio patikrai naudojant elektroninius modulius būtina automobilį prijungti prie diagnostikos kompiuterio. Sudėtingais atvejais prireikia specializuotos programinės įrangos. Žinoma, sukčiai gali bandyti manipuliuoti rida visuose valdymo blokuose. Įmonės, užsiimančios tokiais darbais, dažnai montuoja blokavimo mechanizmą „Can-blocker“, kuris neleidžia nuskaityti tikrosios reikšmės iš valdymo blokų ir rodo aktualius skaitiklio rodmenis.
Atsuktą skaitiklį taip pat galima atsekti naudojant tarpinį nuskaitymą. Tam naudojamas, pavyzdžiui, pelenų kiekis kietųjų dalelių filtre (DPF) bei radijo imtuvo darbo laikas (skaičiuojamas kai kuriuose automobilių modeliuose, pavyzdžiui, „Volvo“). Tačiau tokiu būdu negausite tikslaus rezultato (radijo imtuvas ne visuomet įjungiamas važiuojant), o tik patvirtinsite savo įtarimus.